Sulaukę džiugaus pavasario ryto, balandžio 10 d. Šilalės Pranciškaus Asyžiečio kuopos ateitininkai, vadovaujami tikybos mokytojos, ateitininkų globėjos Daratos Šlušnytės, išvyko į pažintinę – edukacinę kelionę pajūrio link. Ateitininkai tądien buvo suplanavę aplankyti Palangą ir Kretingą.

Nuvykę į Palangą, vaikščiodami parku grožėjomės atbundančia gamta. Žavėjomės tvenkinyje plaukiojančiomis gulbėmis. Didžiulį įspūdį padarė  karališkųjų ančių grožis ir išdidumas. Nuostabu, jog galėjome šiuos paukščius prisivilioti prie savęs ir paliesti. Toliau kelionę tęsėme aplankydami Lurdą, kur pasimeldėme. Sparčiu žingsniu įkopėme į Birutės kalną, grožėjomės jūros vaizdu, iš tolo klausėmės jos ošimo, o po to, pralenkdami vieni kitus, skubėjome link jūros. Žaismingai mus pasitiko jūros bangos, kurios keletą mūsų „išmaudė“. Eidami jūros pakrante žaidėme įvairius žaidimus, taip pasiekėme Palangos tiltą. Pasigrožėję Baltijos jūra Basanavičiaus gatve judėjome link autobuso. Negalėjome nepastebėti gražiai išmargintų Palangos miesto vaizdais margučių. Trumpai aplankę ir pasidžiaugę Palangos miesto gotikinio stiliaus bažnyčia, išvykome į Kretingą.                                                                                                                                                                             Kretingos žiemos sode mūsų laukė edukacinė programa apie duonos kepimą. Mus ten pasitiko Vida Viskontienė, sertifikuoto tautinio paveldo produkto – duonos – kepėja. Susipažinome su duonos svarba lietuvio buityje ir papročiuose, kepimo tradicijomis, patys paruošėme tešlą, formavome duonos kepaliukus ir turėjome galimybę išsikepti  juos duonkepėje. O kol duona kepė, etnografinėje ekspozicijoje susipažinome su senaisiais žemės įdirbimo įrankiais, duonai kepti naudotais rakandais, mokėmės atpažinti grūdines kultūras,  pabandėme  sutrinti grūdus trintuvėje. Sužinojome apie kalendorines ir šeimos šventes, kuriose buvo naudojama Apeiginė duona, vadovė supažindino su smulkiosios tautosakos lobynu apie duoną. Išsikepę duoną, turėjome galimybę ją parsivežti į namus ir pavaišinti savo namiškius. Gautos žinios apie meilę, pagarbą duonai išliks mums ilgai. Išvykę iš muziejaus lankėmės Kretingos bažnyčioje, kur brolis Bernardas papasakojo mums apie bažnyčios ir vienuolyno istoriją, panaudodamas savo kūrybos poeziją. Turėjome galimybę užkopti į  Kretingos bažnyčios bokšto balkoną, kur grožėjomės gražia Kretingos ir jos apylinkių panorama.

Pilni įspūdžių ir lauktuvių namiškiams grįžome į  gimtąją Šilalę.

                                                                 Tikybos mokytoja, ateitininkų globėja Darata Šlušnytė